pilnakraujis

pilnakraũjis, -ė adj. (2) NdŽ 1. Vaižg sveikos išvaizdos, skaistaus veido: Ji buvo pilnakraujė, stipri mergina J.Avyž. Jis toks sveikas, raudonas, pilnakraũjis žmogus Ig. 2. prk. kupinas gyvenimo džiaugsmo, gyvybingas: Domas ir pašokdavo, ir pasilinksmindavo, jis buvo pilnakraujis jaunuolis J.Marc. ║ labai realus, tikroviškas, gyvas: Rašytojas ... auklėjamąją mintį dažniausiai įkūnija gyvuose, pilnakraujuose veikėjų paveiksluose rš. Joks kitas veikalas neatskleidžia tokio išsamaus ir pilnakraujo feodalinės epochos lietuvių gyvenimo vaizdo, kaip garsioji Donelaičio poema A.Vencl.